- pašelpa
- pašélpa sf. (1) Snt, Prn, pãšelpa (1) Pžrl žr. pašalpa: 1. Kad kiek nors tos pašélpos duotų Šk. Gavome pašélpos iš valdžios Vlkv. Ši draugija pašelpą privalė duoti VŽ1905,219. Tas smakas užmokėjo 300 raudonųjų – jau tam žmogui gera pašelpa BsMtII233. Didelę pãšelpą senis gauna Krš. 2. Duok vierniems savo pašelpas geriausias brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.